Labas, kaip sekasi? Tikiuosi, kad gerai, nes švytintis spindulėlis daug žavingesnis už nuliūdusius pelenus! 2015 m. Po kambario pertvarkymo ėmiausi tinklaraščio. Ačiū, Dovile! Ir vis dėlto, juk visada po nakties išaušta rytas. Manasis - jau čia ir tikiuosi, kad jis bus vasariškas - ilgas, saulėtas ir sklidinas sveiko lėkimo.

Nuomonė apie žmogų, kaip ir apie beveik kiekvieną būtybę, priklauso nuo to, iš kokio atstumo į jį žiūri. Pasaka skirta mamai gimtadienio proga. Žvaigždėto vakaro Jums linki, Emilija.

Jei Simona ką nors aprašinėja - tai tik kartą metuose. Keturioliktų metų rugpjūtį bandžiau kuo išsamiau papasakoti savo fotografinį žaisliuką Instax mini aštouni. O dabar atėjo metas visai kitam dalykui. Gali skaityti toliau, pažadu, kad bus mano tragiškai komiško veido nuotraukų. Pirmiausia, noriu kuo nuoširdžiausiai padėkoti GeriemsLęšiams. Paštininkė tik kreivai pažvelgusi į man.

Ir trokštu sužinot ką jos man atsakys. O gal jos užsimerks,. Kai tik manas akis išvys? Trokštu vis dažniau matyti jas,. Jų spindesį atstojantį saulės kasas. Norėčiau, kad tik man jos taip žibėtų,. Tenoriu sužinoti, jei tik galėtų,. Ką jos man sušnibždėtų? O gal garsiai išrėktų,. Kad visi aplinkui tai girdėtų. Gerai, tegul, jei žodžiai gražūs,. Tik netylėk, nes akių spindesys ima blukti,.