Negalėjimas, veikiau nenorėjimas, visko ar kažko pakeisti. Nelaimingi artimieji, savo liūdnumu neužgaunantys širdies, nes juk tik mano širdis gali skaudinti kitus. Kai sužeidi, išsigąsti, ir nebejauti, kad skauda ir tau pačiam. Nežinau, kaip tai nutiko. Randu apsivalymą, ramybę bei taiką knygose. Tikrų tikriausią katarsį, tikrų tikriausią palaimą. O, taip, lauke karšta! Kokia nuostabi, visa apimanti, įsilie.

8222;Welcome to my world step right through the door. Jaučiu tik šaltą, tarsi peilio dūris, tuštumą krūtinėje. Įsupus vaizduotei, matau, kaip ledinis plienas sminga į mano kūną. Ašmenys blyksteli lyg žaibas, perskrodęs visą padangę neįmanomų spindulių gama. Peilis, laimei, staiga dingsta. Lieka tik šiluma, užplūdusi, pastebėjus man taip pažįstamas smaragdo žalumo akis.

Nuomonė apie žmogų, kaip ir apie beveik kiekvieną būtybę, priklauso nuo to, iš kokio atstumo į jį žiūri. Pasaka skirta mamai gimtadienio proga. Žvaigždėto vakaro Jums linki, Emilija.

Antradienis, rugpjūčio 18, 2015. Pasirašo visko matęs ir girdėjęs. Nenoriu labai išsiplėsti šia tema ir primint mokyklos anksčiau laiko, bet life is life, todėl. Interneto platybėse netyčia užmačiau puikų būdą, kad mokytis būtų daugiau motyvacijos. Aš pamaniau, kad tikrai tikrai jį naudosiu ir man jis turėtų duot apčiuopiamą naudą, todėl pasidalinsiu ir su jumis, mano teenklaraščio skaitytojais, nes man jums nieko negaila. Šeštadienis, rugpjūčio 15, 2015.

Ir trokštu sužinot ką jos man atsakys. O gal jos užsimerks,. Kai tik manas akis išvys? Trokštu vis dažniau matyti jas,. Jų spindesį atstojantį saulės kasas. Norėčiau, kad tik man jos taip žibėtų,. Tenoriu sužinoti, jei tik galėtų,. Ką jos man sušnibždėtų? O gal garsiai išrėktų,. Kad visi aplinkui tai girdėtų. Gerai, tegul, jei žodžiai gražūs,. Tik netylėk, nes akių spindesys ima blukti,.