Atsiliepimai apie knygas ir ne tik. 916 Alessandro Baricco Triskart aušroje. Į biblioteką atėjau turėdama tikslą pasiimti keistas istorijas pasakojančių ar specifinį rašymo stilių turinčių knygų. Todėl visai nenuostabu, kad pamačiusi A. Baricco ilgai nedvejojau ir pasiėmiau tiesiog pirmą į akį kritusią jo knygą. Ne vieną panašų galima rasti. Jei prieš pradėdama skaityti knygą būčiau perskaičiusi anotaciją, tikriausiai.

Tai va, teko man šįkart apturėti tokį konfliktą su savimi ir su knyga. Čia, manau, yra laikas ir vieta pasidžiaugti, kad lietuvių literatūra pagaliau turi, atrodo, nenugalimą heroj.

gal todėl, kad į trumputę kelionę norėjau pasiimti knygą, kuri daug nesvertų? D Dabar tai jau nesvarbu, nes man knyga patiko! Jotema, 2011 m. Taip pat vienas didžiausių minusų, kuris man kliuvo daug kartų, tai žmonių biogr.

Sodas, daržas, namai. Etnografija, etnologija, tautosaka. Apsakymai, novelės, esė. Knygutės užrašams ir ne tik. Č Milošo seneliai ir jų žemė. Veronika Milošienė ir jos žemės. Mama, tėti, padėk man kalbėti. Vaiko kalbos ugdymas nuo kūdikystės.

Paskutinės filmo minutės, per kurias į įvykio vietą bėga landūs kaimynai, fantastiškos. Tobulai išreikštas visas filmo absurdas ir tragikomizmas. Papildomi seansai yra puikus dalykas. Lėta, melancholiška, be galo žavi elegija neišsipildžiusiai amerikietiškai svajonei. Dar vienas maksimalus balas, dar vienas filmas į mėgstamiausių lentyną.

Ne visai tokia seka, bet tiek jau to. O bet tačiau, net ir sunkiai aprėpiama geografija ir galybė veikėjų, dvasių ir demonų netrukdo mėgautis nuotykiais. Ačiū autoriui už padovanotą galimybę mėgautis akmens ir garo miestų istorijomis - skaityti lietuvišką knygą, be įsijautimo į nežemišką kančią, be reikšmingų pauzių, lyrinių nukrypimų ir neišvengiamų pragaro kančių nuojautų.